Vidmantas Martikonis

Kaip gyventojai ir jų svečiai jaučiasi savo mieste priklauso nuo daugelio dalykų. Bet ne tik nuo sutvarkytų gatvių, nutiestų šaligatvių ar įrengtų stovėjimo aikštelių. Miesto dvasia, tam tikra aura, yra ne mažiau svarbus geros savijautos elementas. Mylime Vilnių už jo istoriją, jaukias senamiesčio gatveles, laisve alsuojančius žmones.

Daug kas mėgsta sakyti, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisi. Pasirodo galima, ypač jeigu ta upė yra Rubikonas. Jau daug metų įvairios Vilniaus miesto valdžios tai akivaizdžiai įrodinėja savo pavyzdžiu. Prisiminus paskutinių dvidešimt metų įvykius Vilniaus mieste, susidaro toks įspūdis, kad Vilniaus vadovai niekada iš tos upės nebuvo išbridę ir toliau ruošiasi ten kojas mirkyti.

Lietuvoje sparčiai artėja savivaldos rinkimai. Jau dabar aišku, kad šie rinkimai pasižymės visuomeninių rinkimų komitetų gausa. Šalia jau politinės veiklos patirtį turinčių partijų prie rinkimų starto rikiuojasi daugiau, kaip 100 vieniems rinkimams skirtų proginių darinių. Vien Vilniaus mieste rinkimuose dalyvauja 7 komitetai.

Atrodo, kad sliekų kasimas tapo svarbiausiu Lietuvos politikų užsiėmimu. Štai parlamentas, jau kurį laiką yra tapęs svarbiausia Lietuvos tyrimų labaratorija. Niekas jau turbūt nebesuskaičiuoja, kiek tyrimų Seime yra užgimę. Tiriama lietuviško verslo įtaka politikams, rusiško verslo įtaka Lietuvai, Kubiliaus įtaka pasaulinei ekonomikos krizei, nesvarbu, kad tai buvo prieš 10 metų. Ir dar daug kas tiriama arba ruošiamasi tirti.

Prieš keletą dienų įvyko Liberalų Sąjūdžio Vilniaus skyriaus visuotinis susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta kandidatu į Vilniaus merus iškelti Remigijų Šimašių bei savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvauti steigiant rinkiminį komitetą.

Vargu ar benustebinsi tūlą lietuvį kokiais nors dar nematytais draudimais. Pastarųjų metų politikoje lyg kas būtų paskelbęs lenktynes, kas pasiūlys kvailesnį draudimą. Štai Premjeras su savo ministrais tapo parduotuvių direktoriais ir rimtais veidais ėmė siūlyti kada prekybos centrams dirbti, o kada ilsėtis, arba kitaip tariant, kada vargšui žmogeliui pirkti duonos ir dešros, o kada ne.

Save demokratine vadinančia visuomene neturi būti neliečiamų temų. Neturi būti šventų karvių, į kurias paprastam nuodėmingajam, net pažiūrėti šiukštu. Tik ne Lietuvoje. Beje, tai ir parodo, kiek dar nedaug esame nuėję laisvo žodžio keliu.

Kažkada didingai ant Tauro kalno Vilniuje įsikūrę Profsąjungų rūmai, dabar tik mena šlovingus praeities laikus ir tampa vis labiau panašūs į nejaukų vaiduoklį. Šiandien tai privačios įmonės, kuriai iškelta bankroto procedūra, turtas. Kitaip tariant, likimo valiai palikto ir užmiršto pastato tolimesniu likimu rūpinasi pasamdytas bankroto administratorius. Jo užduotis yra aukciono būdu parduoti pastatą ir už gautus pinigus atsiskaityti su kreditoriais. Taip, kaip ir numato įmonių bankroto įstatymas.

Žydų tautos istorija labai sudėtinga ir patyrusi daug išbandymų. Kaip ir daugelio kitų tautų. Todėl žydų tauta labai brangina ir vertina laisvę. Noriu tikėti, kad laisvę mylinti ir ją sauganti tauta lygiai taip pat gerbia ir palaiko kitų tautų laisves. Tautos laisvė tai nėra tik fizinis būvis, pirmiausiai tai siejasi su žmonių gebėjimų kritiškai mąstyti, be stereotipų ir nusistatymų vertinti įvykius, gebėti objektyviai ir kritiškai vertinti savo praeitį, dabartį ir ateitį.

Įsivaizduokite buitinę situaciją, jūs pasamdote įmonę, kad ji pakeistų santechniką jūsų bute. Pakeičia. Sumontuoja ne tą, kurią prašėte, ne už tą kainą, kurią buvote sutarę. Nesibaigiančius ginčus imate spręsti teisme. Tačiau jums dar reikia pakeisti senus langus, ir jūs pasamdote tuos pačius santechnikus tik jau kitu pavadinimu...

2017 m. savivaldybės veiklos ataskaitos žanras pasirinktas labiau propagandinis, primenantis reklaminį leidinį, negu objektyvus. Suprantama, kad tokiame lankstinuke pateikiami daugiau mažiau svarbūs darbai, kuriems reikėjo Vilniaus miesto mero ir tarybos narių sprendimų. Tačiau pasigendame informacijos apie nepavykusias iniciatyvas. Ataskaitoje trūksta savikritiškumo, o kai kurie minimi pasiekimai turi mažai ką bendro su Mero ir savivaldybės veikla.

Su trenksmu nuvertusi Žaliojo tilto skulptūras, Vilniaus valdžia neketina sustoti. Atėjo eilė lietuvių prozos klasikui Petrui Cvirkai, kurio paminklas jau daug metų sveikinasi gražiame Vilniaus skvere. Savivaldybėje sudaryta komisija išdidžiai konstatuoja, kad paminklą reikia griauti. Kad sustiprinti įspūdį, pasitelkiami garbūs intelektualai Tomas Venclova, Mindaugas Kvietkauskas. Vėliau paaiškėja, kad jais tiesiog propogandiškai manipuliuojama, nei kas klausė jų nuomuonės, nei jie žinojo, kad priklauso kažkokiai komisijai. Intelektualai sutrikę. Tačiau pseudopatriotai garsiau už visus ploja rankomis ir šaukia, išvalysime Vilnių nuo viso sovietinio paveldo ir koloborantų paminklus lauk iš Vilniaus.

Kol Vyriausybė už uždarų durų dėlioja mokesčių pakeitimo planus, viena jau aišku, kad nuspręsta sujungti socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčius.

Aš mėgstu džiazą. Muziką, kuri išlaisvina ir leidžia improvizuoti. Gerai, kai tai daro profesionalūs muzikantai, bet, kai pradeda džiazuoti už valstybės ateitį atsakingi aukšti valstybės pareigūnai, tampa nejauku. Štai visiškai neseniai Krašto apsaugos ministras Seime pareiškė, kad Lietuva ateityje ketina pereiti prie visuotinio privalomo karinio šaukimo. Į kariuomenę privaloma tvarka būtų šaukiami visi pilnametystės sulaukę jaunuoliai, vaikinai ir merginos.

Esame Lietuvos valstybės šimtmečio dalimi. Esame labai laimingi, nes mums pasisekė. Esame šios nepakartojamos progos amžininkai ir dalyviai. Pasirašydami Nepriklausomybės aktą, mūsų Signatarai šventai tikėjo lietuvių tautos išimtine teise būti nepriklausoma ir turėti savo valstybę. Reformatų kunigo Adomo Šerno pasiūlyti žodžiai neprigulimybė ir liuosybė buvo tie idealai, pamatai ant kurių statėsi mūsų moderni valstybė.

Bet koks svarbesnis Lietuvos vidaus ar užsienio politikos įvykis neapsieina be aistrų. Surandami priešai, pasiskirstoma į stovyklas. Kuriamos sąmokslo teorijos, politikų tekstai persmelkti isterijos ir panikos. Myli arba nemyli. Su Mumis arba prieš Mus. Jeigu parašė neteisingą knygą- deginkime. Jeigu sukūrė neteisingą dainą- pasmerkime. Jeigu pabendravo su neteisingais žmonėmis ar kažką neteisingai praeityje padarė- išmeskime ir nuteiskime. Neapykanta ir visiškas nepasitikėjimas vieni kitais. Tokioje atmosferoje nebėra vietos argumentams, racionaliai diskusijai. Nebevyksta idėjų konkurencija. Tiesiog pragmatiškos, išmintingos ir gerai apgalvotos politikos, kuri neštų naudą pirmiausiai Tavo šalies žmonėms, nebereikia.

Svarbūs Vilniaus skyriaus sprendimai imti priiminėti ne plačiose diskusijose, o labai siaurame skyriaus vadovybės rate. Dar blogiau, kad susidarius tokiai situacijai, dalis liberalų suprato, kad jų politinio veikimo ir karjeros sėkmės raktas slypi pataikavime ir prisitaikyme. Įtiksi pirmininkui, palaikysi jo nuomonę, įgysi pirmininko pasitikėjimą ir tada turėsi politinės naudos. Toks nomenklatūrinis valdymo modelis neturi nieko bendro su taip garsiai deklaruojamomis liberalios demokratijos vertybėmis.

Valstybės kontrolė pasidomėjo, kaip Lietuva elgiasi su iš Europos atsiųstais pinigais, kurie skirti tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Išvados liūdnos. Teslos, Apple, Google ar Samsung čia dar ilgai nebus. Nebus net Chevron. Pastaruosius išvijome patys. O Briuselio eurus investicijoms pritraukti paleidome vėjais.

Liūdnai baigėsi Lietuvos krepšinio sezonas, palikdamas viltį, kad ateityje bus geriau. Seimo salėje sugiedotu Lietuvos himnu prasidėjo politinis sezonas. Nors oficialiai atostogų neturintys, tačiau gerai pailsėję, seimo nariai entuziastingai kimba į darbus.

Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai sunkiai sekasi spręsti esmines sveikatos apsaugos sistemos problemas. Vaistų kainos nesumažėjo. Nesumažėjo ir eilės patekti pas gydytojus. Sveikatos specialistai dėl mažų atlyginimų ir toliau darbo ieško svetur.

Liepos pradžioje uždaromas Vilniaus oro uostas. Neveiks beveik visą likusią vasarą. Sunkiai sveiku protu paaiškinamas sprendimas. Viena ranka valdžia išleidžia šimtus tūkstančių, kad populiarinti šalį ir pritraukti turistų, kita ranka uždaro pagrindinį oro uostą turizmo sezono piko metu. Mažiau turistų – mažiau darbų vietiniams ir mokesčių į biudžetą. Mažiau darbų vietiniams žmonėms – daugiau emigruojančių. Tiesa, kurį laiką nebus lėktuvų, bet lieka keltai ir automobiliai.

Alternatyva policinei valstybei yra kriminalinė valstybė, lietuviai ne ispanai, jų kultūringai gerti neišmokysi, kam tiems seimo nariams į kavines vaikščioti, jie turi dirbti Seime. Trijų vyrų trys mintys per paskutines tris savaites. Ne šiaip sau vyrų o švento valstiečių triumvirato: premjero, partijos pirmininko ir Seimo vadovo.

Yra tokia gyvenimiška taisyklė, kad daugiau nevisada yra geriau. Ypač aktuali ji tapo Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus planus ilginti mokslo metus Lietuvos mokyklose. Švietimo strategai padarė išvadą, kad Lietuvos moksleivių mokymosi rezultatai prastėja, nes jie per mažai laiko mokosi ir per ilgai atostogauja. Mokymosi sezonas per trumpas, kad tinkamai įsisavinti mokymosi programų turinį. Tokie ketinimai akimirksniu suskaldė šalies švietimo bendruomenę, kuri jau daugelį metų yra tapusi nesibaigiančių eksperimentų lauku.

Vykstant diskusijai apie tai kokia turėtų būti ateities švietimo sistema Lietuvoje, norėčiau išsamiau panagrinėti valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, veikiančių tautiniu pagrindu, temą. Dažnai dėl politinio jautrumo ir korektiškumo šia tema vengiama platesnių diskusijų.

Vyriausybė savo ilgai rengtame priemonių plane suformalavo ambicingą tikslą - iš esmės pertvarkyti valstybės valdomų įmonių veiklą ir ženkliai sumažinti valstybinių įmonių skaičių. Pagirtinas ir svarbus tikslas, kurio įgyvendinimui reikia plataus politinio palaikymo Seime. Kad jo kol kas trūksta, parodė miškų urėdijų pertvarkos svarstymas Seime. Tiksliau sakant svarstymas neprasidėjo, nes seimo nariai neleido net pristatytiprojekto. Kita vertus, nereikėtų užsižaisti tik įmonių skaičiaus mažinimu. Visuomenei kur kas svarbiau, kaip efektyviai valstybinės įmonės veiks, kokią naudą jos teiks žmonėms ir valstybės biudžetui, kiek kokybiškos bus jų paslaugos.

Kiekviena politinė partija Lietuvoje stengiasi turėti savo firminį ženklą, pagal kurį rinkėjai ją atskiria ir balsuoja. Socialdemokratai nuolat grasina atimti iš tų, kurie turi daugiau ir atiduoti tiems, kurie turi mažiau. Konservatoriams atrodo, kad visur ir visada „rusai puola“, ir dėl visų mūsų problemų kaltas Putino režimas. Valstiečiai žalieji siekia viską drausti, riboti ir per prievartą padaryti mus sveikais ir laimingais. Ką rodo ir paskutinis „valstiečių“ pasiūlymas, įvesti cenzūrą spaudai.

Seimo pirmininkas apžvelgdamas naujojo Seimo Šimtadienį išskyrė du svarbiausius sprendimus: vaikų „nemušimo“ įstatymą bei sutarties dėl JAV karių statuso Lietuvoje ratifikavimą, už kuriuos Seimas, kaip niekada, vieningai balsavo. Tačiau į akis krenta, tai, kad abejais atvejais Seimas bėgo įvykiams iš paskos, reaguodamas į tai kas jau atsitiko. Jau buvo įvykusi, protu nesuvokiama Kėdainių tragedija, o JAV kariai ir jų karinė technika jau įsikūrinėjo Lietuvos teritorijoje. Aišku, geriau vėliau, negu niekada. Bet ar to pakanka Seimui, į kurį sudėta tiek daug rinkėjų vilčių?

2017 metais Vilniaus miesto biudžete profesionaliam sportui remti numatyta 2,3 mln eurų. Iš jų liūto dalis tenka krepšinio klubui „Lietuvos rytas“ – 1,158 mln eurų dotacija, bei futbolo komandai „Žalgiris“ – 868 mln eurų. Sostinės moterų krepšinio klubas gavo 150 tūkst. eurų, Vilniaus rankinio centras – 55 tūkst. eurų.

Savivaldybė jau seniai tapo gražiai skambančia iškaba, kuri mažai, ką turi bendro su pačia žodžio reikšme. Įvertinant labai ribotas galimybes savarankiškai veikti, priimti sprendimus, atstovauti vietos gyventojus, savivaldybei labiau tiktų vykdomojo komiteto pavadinimas. Nenumaldomai atsiranda vis daugiau sričių, kur savivaldybėms tenka centrinių valdžios institucijų priimtų sprendimų nuolankaus vykdytojo vaidmuo.

Šiandien, š.m. sausio 11 d., Vilniaus miesto tarybos posėdyje turėjo būti svarstoma nauja savivaldybei priklausančių patalpų nuomos tvarka. Ši tvarka numato pakeisti patalpų nuomos principus, lengvatinėmis sąlygomis turintiems patalpas Vilniaus mieste. Dėl neaiškių priežasčių šis klausimas yra išimtas iš darbotvarkės.

Vilniaus miesto tarybos narys, verslininkas Vidmantas Martikonis įvykdė pernai prieš krepšinio varžybas neatsargiai duotą pažadą ir suteikė nemokamą būstą Lietuvos priglaustiems pabėgėliams. Nekilnojamuoju turtu užsiimančios verslininko įmonės butuose iš Ukrainos atvykusios dvi šeimos metus gyveno nemokamai, o dabar ėmė mokėti nuomą.

Vienas Vilniaus tarybos narys, net partijos lyderis gali dirbti pavėžėjimo paslaugų įmonės „Uber“ vairuotoju. Kitas, užimantis analogiškas pareigas, – negali, nes yra politikas.

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus „Pilies“ galerijoje duris atvėrė išskirtinė paroda. Čia verslininkas Vidmantas Martikonis pristatė kone penkiolika metų kauptą dailės kūrinių kolekciją „Autoportretai I“.

Lapkričio mėnesį paskelbus apie 2019 m. planuojamą Modernaus meno centro įkūrimą buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje, meno mylėtojai džiūgavo – pagaliau garsaus kolekcininko Viktoro Butkaus kolekcija ras savo namus ir taps atvira plačiajai visuomenei.

Buvęs bankininkas, vadybininkas ir verslininkas Arūnas Šikšta pasitraukė iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. Jo eitos Ekonomikos komiteto pirmininkas pareigos turėtų atitekti liberalui Vidmantui Martikoniui.

Labiausiai intriguojantį sezono iššūkį laidoje „Išgyvenk, jei gali“ priima pirmasis milijonierius – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis.

Vienas turtingiausių sostinės verslininkų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys liberalas Vidmantas Martikonis vykdo net juokais duotus pažadus. Prieš Lietuvos-Serbijos rungtynesEuropos krepšinio čempionato pusfinalyje socialiniame tinkle „Facebook“ V.Martikonis parašė, kad lietuviams laimėjus jis apgyvendins pabėgėlių šeimą. Lietuviai laimėjo. Šią savaitę sostinės milijonierius savo pažadą patvirtino oficialiai.

Verslininkui Vidmantui Martikoniui nepavyko iš valstybės kontroliuojamos „Lietuvos energijos“ prisiteisti 68,6 tūkst. eurų dividendų, kuriuos, jo manymu, jai neteisėtai išmokėjo elektros gamybos įmonė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG, buvusi „Lietuvos energija“).

Jau beveik metus politikai, Vyriausybė, visi aukščiausi asmenys su džiaugsmu kalba apie istorinį įvykį Lietuvoje – euro įvedimą, įsiliejimą į euro zoną, sėkmingą naują šalies eurointegracijos etapą, tačiau valstybei priklausanti įmonė Lietuvos paštas, turinti padėti žmonėms pakeisti litus į eurus, naujosios valiutos įvedimo dieną net nesiruošia dirbti.

Teisės magistrės, žinomo verslininko ir politiko Vidmanto Martikonio dukters Vidmantės Martikonytės (26) ir „Ozo“ gamyklos generalinio direktoriaus Pauliaus Medišausko (37) vestuvės praėjusį savaitgalį vainikavo jų bendrą dešimties metų istoriją. Šventėje kaip garbingas svečias dalyvavo ir aštuonerių jų sūnus Mantvydas.

Bendrovė „Nekilnojamojo turto fondas“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prašydama sustabdyti statybas sklype, esančiame greta Vilniaus šiluminės elektrinės ir kaltina bendrovę statybas vykdant nelegaliai. Pasak „Vilniaus energijos“ atstovų, šie kaltinimai laužti iš piršto.