Vidmantas Martikonis

Metai keičia metus. Rinkėjai keičia valdžias. Bet kai kas gyvenime nesikeičia. Nesikeičia centrinės valdžios požiūris į savivaldą. Jau nuo neatmenamų laikų aukščiausia valdžia į savivaldybes žiūri lyg pamotė į savo podukrą. Nepatikliai, atmestinai, o kartais ir ciniškai. Savivaldybių tariamas savarankiškumas lyg miražas, kuriuo mėgsta spekuliuoti įvairių partijų politikai prieš rinkimus. Reikia pavyzdžių, prašau.

Lietuvoje keičiasi ne tik metų laikai, keičiasi ir valdžios. Pažadai – kiekvienų rinkimų palydovas. Žmogus linkęs tikėti, kad po rinkimų, pakeitus valdžią, bus geriau. Vėliau tas tikėjimas pamažu ima blėsti. Ir vėl ieškoma kito pasirinkimo. Taip buvo iki šiol. Ar bus taip ir šį kartą, laikas parodys.

Ar yra jums taip nutikę: matote blogą situaciją ir žinote, kaip gali ir turi būti geriau? Keistas jausmų mišinys: pyktis, nekantravimas, viltis – daug verda manyje.

Jeigu jūs tą jausmą patyrėte – puikiai suprantate, kodėl aš kandidatuoju į Seimą. Jūs pažįstate tą norą pakeisti, išspręsti, sutvarkyti – jums nereikia aiškinti, iš kur ir kodėl jis kyla.