Vidmantas Martikonis

Naujienos

Mero R. Šimašiaus logika: rubikonai Vilniaus nebešildo, dabar statys stadioną

Trečiadienis, 2018 05 16

Įsivaizduokite buitinę situaciją, jūs pasamdote įmonę, kad ji pakeistų santechniką jūsų bute. Pakeičia. Sumontuoja ne tą, kurią prašėte, ne už tą kainą, kurią buvote sutarę. Nesibaigiančius ginčus imate spręsti teisme. Tačiau jums dar reikia pakeisti senus langus, ir jūs pasamdote tuos pačius santechnikus tik jau kitu pavadinimu...

Neįsivaizduojama ir sveiku protu sunkiai paaiškinama buitinė istorija. Ko negali įsivaizduoti privačiame ūkyje, tas realiai vyksta valdiškame gyvenime.

Vilniaus savivaldybė kryžiaus kelius nuėjo, kol pavyko atsikratyti ilgamečio šilumos ūkio nuomininko. Dabar jau niekam nekelia abejonių faktas, kad mero A. Zuoko sudaryta sutartis su tuomečiais rubikonais nebuvo naudinga nei savivaldybei, nei, kas svarbiausia, Vilniaus gyventojams. Pasekmes jaučiame iki šiol. Vilniaus savivaldybė su garsiais koncesininkais bylinėjasi tarptautiniame Stokholmo arbitraže, Lietuvos valstybė savo interesus gina JAV teismuose.

Tokiame kontekste Vilniaus savivaldybė, kaip niekur nieko paskelbia, kad taip ilgai lauktą Nacionalinį stadioną ir daugiafunkcinį centrą statyti pretenduoja vienintelis pretendentas – įmonė, kuri tiesiogiai susijusi su buvusiais Vilniaus miesto šilumos nuomininkais. Įmonė už, kurios stovi tie patys žmonės. Rubikonai šiaip ne taip išprašomi pro langą, dabar juos skubama įleisti pro duris.

Pirmiausia, į akis krenta, tai, kad tokiame dideliame tarptautiniame konkurse lieka vienintelis dalyvis, o kitas konkurentas, dėl visiškai formalių priežasčių, pripažįstamas netinkamas. Ir viskas vyksta tuo pačiu metu, kada kiekvieną dieną kalbama apie politinės sistemos apsivalymą, skaidrius viešuosius pirkimus.

Antra, koks gali būti pasitikėjimas potencialiu nugalėtoju, kada savo ankstesne veikla, jis sukėlė tiek daug abejonių, o savivaldybė ir valstybė dėl jo veiklos įvairių aspektų bylinėjasi tarptautiniuose teismuose.

Trečia, Vilniaus meras, iki šiol deklaravęs, kad principingai vertins vienintelį konkurso dalyvį ir vykdys ilgas derybas, staiga apsisuka ant kulniuko ir pareiškia, kad sutartis gali būti pasirašyta dar šių metų liepos mėnesį.

Dar gerai būtų, jeigu vienintelė priežastis, verčianti taip skubėti Vilniaus merą, būtų tiesiog noras įsisegti medalį jau besibaigiančioje kadencijoje, kaip politiko, kuris išjudino metų metus nesprendžiamo klausimo. Tačiau, atidžiau pasižvalgius, tų priežasčių gali būti ir daugiau. Užtenka prisiminti, kad R. Šimašius jau susikūrus Liberalų Sąjūdžiui, dar ilgą laiką buvo A. Zuoko frakcijos narys miesto taryboje. Šio sąsajos su rubikonais buvo patvirtintos teismo sprendimais. R. Šimašius dar prieš pradėdamas savo politinę karjerą vadovavo Laisvos rinkos institutui. Viešai prieinama informacija rodo, kad rubikonai skirdavo finansinę paramą šiai organizacijai. Kas gali paneigti, kad tas beatodairiškas skubėjimas uždėti parašus ant stadiono statybos sutarčių nėra buvusių draugiškų santykių aidas?

Puikiausiai suprantu, kokie atrodome beviltiški Europai ir pasauliui, kad tiek metų nesugebame pastatyti šiuolaikiško nacionalinio stadiono, tačiau tai neturi tapti skraiste, pridengiančia, kartais elementaria logika nepaaiškinamus sprendimus. Juolab skaudžios patirties, kada abejotini projektai paskui virsta mokesčių mokėtojų galvos skausmu, mes turime sukaupę pakankamai.

Tam, kad būtų išsklaidytos visos abejonės, Vilniaus savivaldybė turėtų skelbti naują konkursą. Iš konkurso sąlygų pašalinti įvairius sudėtingus reikalavimus ir tokiu būdu pritraukti kur kas platesnį ratą dalyvių. Nuo to laimės visi.

« Grįžti